apraudoti

apraudóti tr. Š; N, Sut, RtŽ 1. Q74, H163, R224 raudant apgailėti, apverkti: Motyna apraudója bėdą savo sūnaus K. Bernas apraudójo kumeliuką BM239. Tą laiškutį, kurį nuo gaidžio gavo, keletą sykių graudžiai apraudojęs, pakišo stuboj po balkiu BsPIII42. Mergytė jaunoji, nedūmoki, bet savo bernelį apraudóki JD896. Apraudójau mirusį J. Jie aprauda savo tėvelį, nors į kapus leisdami Plv. Niekas iš giminės jo neapraudojo Sz. Steponą palaidojo dievobaimingi vyrai ir labai jį apraudojo SkvApD8,2. Gali Dievas pamėgt nusižeminimu, kursai apráust mergystę pateriotą DP598. Nusidėjimus mūsų … apraudokime DP509. ^ Gaivink apalpusį, apraudok numirusį KrvP(Klvr). Geriau motulę apraudoti, negu jos rūbeliai sudeginti KrvP. 2. refl. apsilieti ašaromis, apsiverkti: Aš net apsiraudójau Rm. Mergutaitė apsraudóję (apsiraudojusi) LKKXI227(Eiš). Sugilo širdis, ir graudžiai apsiraudojau I. Vos valdėsi, kad neapsiraudotų balsu rš. Kurmonas balsiai apsiraudójo Upt. Ta duktė tuoj po pagimdymo prapuolė. Apsiraudojo karalius, bet ką daryt, kam' berasi?! BsPII27. 3. R69 raudomis apgarbstyti: Tas pats asmuo kiek skirtingomis raudomis buvo apraudamas įvairiais laidotuvių momentais LTsII51. Tavo sesuo mirė, atvyk jos apraudoti V.Krėv. Žalktienė patį apraudojo A.Baran. Leido lydėjo ir apraudojo, jauna mergelė laisvės nustojo (d.) Šmn. | Puikiai aprašęs Anykščių šilelio grožį ir apraudojęs jo išnaikinimą, poetas kreipia žvilgsnį ne į ateitį, bet į praeitį V.Myk-Put. ║ apverkauti ištekant: Nuometas raudote apraudotas LTR(Dkk). \ raudoti; apraudoti; atraudoti; įraudoti; išraudoti; nuraudoti; paraudoti; perraudoti; praraudoti; priraudoti; suraudoti; užraudoti